SINOPSIS

Septyni Majos žiedai — tai istorinis detektyvinis romanas, supinantis įtraukiantį šiuolaikinį žmogžudystės tyrimą su kelių kartų saga apie traumą, išgyvenimą ir nepalaužiamą moterų stiprybę.

Istorija prasideda Berlyne, 2017-aisiais, šiurpiame apleistame pramogų parke — prieglobstyje paauglių gaujoms, narkotikų prekybai ir smurtui. Ant suoliuko randamas paliktas kūdikis, suvyniotas į audinį, išsiuvinėtą pamirštos kalbos žodžiais. Lietuvių paauglys netyčia tampa įvykio liudininku, desperatiškai bandydamas likti nepastebėtas, tačiau vėliau tą pačią naktį netoliese aptinka nužudytos jaunos moters kūną. Detektyvas Johannas Hartogas su komanda paskiriami išnarplioti ryšį tarp šių iš pažiūros nesusijusių įvykių.

Hartogas greitai atranda, kad bylos neįmanoma išspręsti standartiniais policijos darbo metodais. Tyrimas verčia jį gilintis į sudėtingas, susipynusias Tolvaičių šeimos šaknis. Pasakojimas apima septynis skirtingus laikotarpius ir vietas, sujungdamas žiaurią 1945-ųjų Karaliaučiaus (dabar Kaliningrado) apgultį, Lietuvos kaimo kraštovaizdžius ir šiuolaikinę radikalizaciją Europoje bei Sirijoje.

Romano širdyje — „Majos" koncepcija (sanskritu — iliuzija) ir pasikartojantis skaičiaus septyni motyvas. Istorija įpina garsiąją Septynių Karaliaučiaus tiltų matematinę problemą (Eulerio dilemą) ir mitologinį deivės Pregaros prakeikimą, pasmerkusį miesto gyventojus amžinai klajoti, kol bus išspręsta tiltų mįslė. Šis prakeikimas tarnauja kaip metafora ciklinei traumos prigimčiai ir nesugebėjimui pabėgti nuo savo praeities.

Pasakojimą veda susipynę keturių Tolvaičių šeimos moterų kartų likimai. Per jų akis romanas tyrinėja gilią femicido temą ir psichologinį bei fizinį smurtą prieš moteris skirtingose epochose. Nuo Gertrūdos, kuri grįžta į savo sugriauto gimtojo miesto griuvėsius po Antrojo pasaulinio karo, bandydama perrašyti istoriją savo dukrai, iki Majos — centrinės figūros, kurios keršto troškimas sulieja ribą tarp aukos ir kaltininko.

Hartogui dedant galvosūkio dalis — nuo senovinių tarmių iki Interpolo kontrabandos ataskaitų — jis atskleidžia sulaužytų iliuzijų voratinklį, besitęsiantį nuo Hitlerio kliedesių 1938-aisiais iki šiuolaikinių 2025-ųjų geopolitinių krizių. Galiausiai Majos kerštas atsiskleidžia kaip desperatiškas atsakas į paveldėtą kančią, tačiau būtent per auką ir atleidimą moterys pagaliau sulaužo prakeiktą ratą, užbaigia geštaltą ir atranda išsilaisvinimą.